Kasdien programišiai sukuria įvairių kompiuterių virusų ir kenkėjiškos programinės įrangos, dar daugiau jos kasdien išplinta kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose. Kiekvienam vartotojui svarbu susipažinti, kokiais būdais gali plisti virusai, nes tai gali padėti bent nuo mažos dalies iš jų apsisaugoti, nes neretai mes patys esame kalti dėl kompiuterio viruso arba kenkėjiškos programinės įrangos apkrėsto įrenginio.
Virusai arba kenkėjiška programinė įranga plinta šiais būdais:
- Virusai gali užkrėsti įvairius iš pirmo žvilgsnio patikimai atrodančius dokumentus, programų paleidimo bei kitus failus, kuriuos atidarius, virusas patenka į kompiuterio sistemą ir pradeda veikti;
- Virusai gali būti užmaskuojami ir siunčiami kompiuterių vartotojams juos prisegus prie elektroninių laiškų arba susirašinėjimo programėlėmis. Tokie virusai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip saugūs ir patikimi failai, o juos atidarius, virusas patenka į kompiuterį;
- Virusai gali plisti per užkrėstus išorinius duomenų saugojimo įrenginius, kuriuos prijungus prie kompiuterio, virusas užkrečia visą kompiuterio sistemą;
- Piratinės programų ir sufalsifikuotos žaidimų versijos gali būti papildytos kenksmingais elementais, o jas diegiant į kompiuterį, virusai gali patekti į kompiuterio sistemą;
- Virusai į sistemą gali patekti per kitus virusus, pavyzdžiui, per trojanus, kompiuterinius kirminus ir kt. Tokie virusai į kompiuterį įdiegiami be vartotojo sutikimo.
Dėl šių priežasčių labai svarbu naudotis tik legalia programine įranga, neatidarinėti nežinomų failų, nejungti prie kompiuterio nežinomų išorinių duomenų saugojimo įrenginių ir pan. Taip pat kompiuteryje, išmaniajame telefone ir planšetiniame kompiuteryje privalo būti įdiegta ir nuolat atnaujinama antivirusinė programa, užkertanti kelią virusų ir kenkėjiškos programinės įrangos plitimui.
Taigi, iš esmės, kompiuterių saugumas priklauso nuo mūsų pačių veiksmų ir elgesio, taip pat nuo atsakomybės – ar esame pasirūpinę kompiuterio apsauga nuo virusų, ar ne.